Intensyvių treniruočių ir mokymų metu, kariai turi įveikti tam tikro lygmens bazines užduotis ir įgauti reikiamą fizinį pasirengimą. Kadangi kariams tenka kartu su savimi neštis daug sveriančias kurpines, ginklus ir dėvėti pėdoms ne pačią draugiškiausią avalynę, tai trampa dideliu iššūkiu visam kūnui ir ypatingai pėdoms.
Kareiviška avalynė yra pritaikyta apsaugoti pėdas nuo išorinių mechaninių jėgų ir fizinio aplinkos poveikio t.y. drėgmės bei šalčio, tačiau priešingai, ji visiškai nepritaikyta palaikyti taisyklingai pėdos padėčiai. Dėvint šiuos batus, pėdos skliautai nėra paremiami, skliauto raumenys greičiau nuvargsta ir pėda ima pronuoti, kitaip tariant suplokštėja. Dėl pakitusios pėdos padėties pakinta atramos taškai ir didžioji dalis spaudimo tenka didžiojo kojos piršto pagalvėlei bei aplink esantiems minkštiesiems audiniams, todėl atsiranda pūslės, nuospaudos ir skausmas. Kadangi karių veikla yra aktyvi ir su šiais batais tenka praleisti visą dieną atliekat įvairias užduotis, atsiranda čiurnų bei pėdų perkrova, o atliekant nuolatinius pasikartojančius judesius rizika patirti traumą išauga net kelis kartus. Taip pat judėjimas tampa nebe toks greitas,o judesiai nebe tokie tikslūs.
Kitas svarbus aspektas yra tai, jog ilgai dėvint šiuos batus deformuojama ne tik pėda, o ir kitos judamojo aparato dalys. Pirmiausia pėdai pradėjus krypti į vidų, pakinta čiurnos sąnario biomechanika, kulnas taip pat ima rotuoti į vidinę pusę. Dėl šios priežasties, blauzdikaulis taip pat pradeda rotuoti į vidų ir tai jau lemia pakitusią kelio sąnario biomechaniką. Judesio metu didžioji dalis apkrovos tenka medialiniam meniskui, labiau įtempiami išoriniai kolateraliniai raiščiai. Kadangi kinta visa kojos ašis nelieka nepaveiktas ir klubo sąnarys, o jei problema ir toliau nesprendžiama galiausiai skausmas jaučiamas ir nugaroje.
Dažniausios kareivių patiriamos traumos:
- Nutrynimai, pūslės, nuospaudos
- Čiurnos raiščių patempimas ar plyšimas
- Stresinis medialinis blauzdos sindromas
- Nugaros skausmas
- Tendinitas
- Stresiniai kaulų lūžimai
- Iliotibialinis sindromas
- Patelofemoralinis sindromas
Vienas iš būdų, padedančių sumažinti šių traumų riziką yra ORTOPEDINIAI VIDPADŽIAI. Dėvint vidpadžius stabilizuojamas kulnas ir paremiami pėdos skersinis ir išilginis skliautai. Visas kūno svoris paskirstomas pagrindiniams atramos taškams, yra suteikiamas komfortas ir pėdos ne taip greitai pavargsta. Pėda išlieka žymiai stabilesnė, todėl judesio metu sukeliamas mažesnis stresas sąnariams, rumenims bei minkštiesiems audiniams. Koreguodami pėdos padėtį kartu vidpadžiai koreguoja ir visą kojos ašį, todėl mažiau apkraunami kelių ir klubų sąnariai bei nugara. Taip pat svarbu nepamiršti nuolat stiprinti raumenis ir atlikti čiurnos stabilizavimo pratimus.
ŠALTINIAI:
