Plokščiapėdystė (mediciniškai vadinama pes planus), pilnapėdystė arba pilnapadystė – dažniausiai pasitaikanti pėdos deformacija. Nors pasaulyje skaičiuojama, kad plokščiapėdystė pasireiškia ~20-30 % žmonių, tačiau LR SAM (Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos) duomenimis, įvairiomis plokščiapėdystės formomis mūsų šalyje skundžiasi ~70 % gyventojų. Jeigu ir jūs susiduriate su šia problema, verta nedelsiant kreiptis pas specialistus ir pradėti gydymą.
Kas yra plokščiapėdystė? Paaiškinimas
Pes planus pėdos deformacija atsiranda tada, kai suplokštėja pėdoje esantys skliautai – išilginis ir/arba skersinis. Taip nutinka dėl to, kad pėdoje esantys raiščiai, kurie stabilizuoja sąnarius – išlaisvėja. Taip sumažėja raumeninio audinio tonusas pėdoje bei visas padas (arba didžioji dalis jo) ima liestis su žeme. Priklausomai nuo to, kokioje skliauto dalyje atsiranda problema, skiriama išilginė arba skersinė plokščiapėdystė.
Įtarimus dėl ligos sukelia nuolatinis pėdų ar kojų skausmas, nuovargis net ir po nedidelės veiklos ar ilgiau stovint.
Įdomu tai, kad visi vaikai, iki maždaug 3 metų amžiaus yra plokščiapadžiai. Tačiau, vystantis skeletui ir stiprėjant kojų raumenims, apie 8-9-us gyvenimo metus, ši problema turėtų išnykti.
Dėl ko atsiranda plokščiapėdystė?
Plokščiapėdystė gali būti įgimta (tačiau tai – vos ~5 % visų atvejų), bet daug dažniau pasitaiko, kad ši problema įgyjama. Tam tikros priežastys gali lemti jos atsiradimą:
- Genai - kai kurie žmonės gimsta su genetiniu polinkiu į plokščiapėdystę.
- Sausgyslių pažeidimas ar disfunkcija - užpakalinėje blauzdikaulio dalyje esančios sausgyslės ir raumenys (tibialis posterior), kurie palaiko pėdos skliautą, gali būti pažeistos arba nukentėti nuo uždegimo
- Sąnarių ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, taip pat gali sukelti plokščiapėdystę.
- Per didelis kūno svoris labiau spaudžia pėdos skliautus ir didėja tikimybė išvystyti pilnapadystę
- Rizika susirgti plokščiapėdyste didėja su amžiumi.
Kaip ši problema diagnozuojama ir kaip sprendžiama?
Pes Planus medicinos centre pilnapadystė diagnozuojama eisenos ir bėgimo tyrimo metu. Kompiuterinio pėdų tyrimo metu analizuojama paciento kūno biomechanika. Specialūs jutikliai ant bėgimo takelio, per ~15 minučių leidžia surinkti visą reikalingą informaciją. Sistema stebi: krūvio pasiskirstymą pėdose, laikysenos bei eisenos taisyklingumą, pėdos skliautų būklę, bėgimo techniką ir ne tik.
Po šio tyrimo gydytojai gali tiksliai diagnozuoti plokščiapėdystę bei rekomenduoti ortopedines prekes, pratimus ar veiksmus, kurie padėtų.
Pagal užsakymą pagaminti batų įdėklai gali padėti. Taip pat dažnai skiriama ir kineziterapija - pėdos ir blauzdos raumenų stiprinimui ir sutrumpėjusių grandžių tempimui. Turintiems šią diagnozę rekomenduojama avalynė su geru stabilumu ir amortizacija, kad pėdos nepavargtų bei neskaudėtų.
Diagnozavus problemas, pacientas nukreipiamas pas ortopedą-technologą. Kartu su juo gaminami individualūs vidpadžiai. Šis sprendimas bus individualiai pritaikytas prie jūsų pėdų anatomijos bei padės koreguoti problemas, mažinti diskomfortą. Avint avalynę su šiais vidpadžiais kiekvieną dieną, po kelių mėnesių vėl apsilankykite pas Pes Planus ortopedą pakartotinei apžiūrai, kad būtų įvertintas progresas.
Sunkiais atvejais, kai neinvazinis gydymas nepadeda, gali būti rekomenduojama chirurginė operacija. Tačiau tai labai priklauso nuo individualaus atvejo.
Kaip gyventi kokybišką gyvenimą su plokščiapadyste ?
Plokščiapėdystė yra diagnozė, su kuria susiduria daug žmonių. Nesirūpinant diagnoze, gyvenimo kokybė gali prastėti bei netenkinti. Dėl to pravartu apsilankyti Pes Planus klinikoje, kur Jums bus suteiktas gydymas. Specialistai rekomenduos ir skirs optimalų gydymą bei parinks ortopedines priemones.
Kartu su ortopedine avalyne, norint mažinti skausmą ar diskomfortą, rekomenduojamos ir nuolatinės pėdų mankštos bei jų stiprinimas. Taip stabdomas plokšiapėdystės progresavimas.
Jeigu daromi paprasti, gydytojo rekomenduoti pratimai, pacientas per laiką gali sustiprinti pėdų raumenis ir toliau judėti be problemų.
Pes Planus komanda rekomenduoja reguliariai tikrintis, ypač jei pasikeičia simptomai ar skausmo lygis.
