Viena dažniausiai pasitaikančių traumų šaltuoju metų laiku – žastikaulio lūžiai, kadangi būtent žastikaulis labiausiai kenčia kritimo metu.
Žastikaulis (lot. humerus) – tai ilgasis pridėtinio skeleto kaulas, kurį sudaro kūnas ir du galai. Artimasis galas baigiasi žastikaulio galva ir su mentės sąnarine duobe sudaro peties sąnarį, o tolimasis galas baigiasi krumpliu ir galvute, kurie įeina į kompleksinio alkūnės sąnario sudėtį.
Kokie gali būti žastikaulio lūžiai?
Žastikaulio lūžiai klasifikuojami pagal dalis, todėl yra išskiriamas prokslimalinis, kai lūžta artimajam žastikaulio galui priklausančios kaulo struktūros, distalinis, kai lūžta tolimojo kaulo galo dalys arba žastikaulio kūno lūžis, kai kaulas lūžta ties viduriu.
Esant žastikaulio proksimalinio galo lūžiams, stipriai pažeidžiama ne tik pačių kaulų struktūra, bet sužalojami ir aplink sąnarį esantys raiščiai bei sausgyslės, o sausgyslių pažeidimai sąlygoja peties rotatorių stogeliui priklausančių raumenų plyšimus. Dėl šių priežasčių jaučiamas stiprus skausmas ir yra apribojama sąnario funkcija. Dažniausiai proksimalinėje žastikaulio dalyje lūžis įvyksta chirurginio arba anatominio kaklelio srityse.
Distalinis žastikaulio lūžis sutinkamas rečiausiai ir pasireiškia, kai pažeidžiama žastikaulio dalis esanti netoli alkūnės sąnario. Šie lūžiai dažniau reikalauja chirurginio gydymo, nebent kaulo lūžgaliai nėra pasislinkę iš vietos ir nėra pažeisti aplinkiniai audiniai, tuomet chirurginė intervencija netaikoma.
Žastikaulio kūno lūžiai paprastai gydomi be chirurginės procedūros taikymo, tačiau kai kuriais atvejais operacija gali būti reikalinga. Šie lūžiai labiausiai siejami su stipininio nervo pažeidimu, kadangi pastarasis praeina per patį žastikaulio kūną. Šio nervo pažeidimai gali sukelti riešo ir plaštakos funkcijos sutrikimus, tirpimą bei dilgčiojimą.
Priežastys
Žastikaulio lūžiai gali būti patiriami dėl įvairių traumų, tačiau dažniausiai lūžį išprovokuoja kritimas, kurio metu atsiremiama ištiesta ranka. Taip pat žastikaulio lūžiai patiriami automobilių avarijų bei sporto metu ar dėl osteoporozės poveikio vyresniame amžiuje. Išskirtiniais atvejais lūžiui įtakos turėti gali infekcijos ir augliai, dėl kurių kaulai susilpnėja.
Gydymas
Tuo atveju, jei lūžus žastikauliui kaulo lūžgaliai nėra dislokuoti, gijimas vyksta be chirurginės intervencijos. Gydytojas paskiria tinkamą žastą imobilizuojantį įtvarą, kurio dėvėjimo trukmė priklauso nuo lūžio tipo ir srities. Operacija reikalinga, jei po traumos žastikaulio lūžgaliai yra dislokuoti. Paprastai chirurginė intervencija taikoma įvykus proksimalinio arba distalinio žastikaulio galo lūžiams, o ypač, jei lūžis apima ir alkūnės ar peties sąnario kapsulę.
Galimos komplikacijos
Dauguma žmonių po tokio pobūdžio traumos be didelio vargo sugrįžta į įprastinę kasdienę veiklą, tačiau kai kuriais atvejais gali kilti komplikacijų, trukdančių vykti sklandžiam gijimui. Viena tokių komplikacijų yra sutrikęs kaulo gijimas, kai dėl neaiškių priežaščių kaulo struktūra nepajėgia vėl tapti vientisa. Dar viena komplikacija yra kai kaulas gyja netinkamai. Dažniausiai netinkamas kaulo gijimas atsiranda dėl prastos imobilizacijos ir netikamai besiliečiančių kaulo lūžgalių.
Taip pat komplikuotas gali būti ir radialinio nervo pažeidimas. Jei traumos metu lūžgaliai nepasislinko, tačiau nervas buvo pažeistas, tai gali turėti įtakos riešo ir plaštakos funkcijos sutrikimas, pirštų tirpimui bei dilgčiojimui.
ŠALTINIAI:
https://orthoinfo.aaos.org/en/diseases--conditions/distal-humerus-fractures-of-the-elbow
https://www.verywellhealth.com/humerus-fracture-2549285
